KĄ REIŠKIA “UŽSAKYTI MIŠIAS”
Eucharistija yra Jėzaus Kristaus auka už visus visų laikų žmones, todėl mes taip pat turime stengtis dalyvauti joje su konkrečiais ir kuo platesniais prašymais, padėka. Visa tai, ką daroma, ką matome ar girdime, kuo gyvename, tegul tampa mūsų duona, kurią atnešame į Eucharistijos pokylį. Gražus paprotys užsakyti Mišias kokia nors intencija. Tai niekada nesusiaurina Mišių, nedaro jų tik “mano Mišiomis”, tik už mano paminėtus žmones ar reikalus, bet padeda mūsų bendrai maldai tapti konkretesne ir gyvesne, nes tik Dievas pajėgia vienu metu mylėti visus vienoda begaline meile. Pagal seną tradiciją, užsakydami Mišias tikintieji palieka auką, taip išlaikydami savo parapijos kunigus.
KOKIOS GALI BŪTI MIŠIŲ INTENCIJOS
Mišių intencijas padiktuoja gyvenimas ir mylinti, atidi tikinčio žmogaus širdis. Štai keli iš daugybės galimų pavyzdžių:
- prašymai – palaimos šeimai, augantiems vaikams, sveikatos ir kantrybės ligoniams, pagalbos kovojantiems su žalingais įpročiais ir ydomis; už artimo žmogaus ar bendrą nusidėjėlių atsivertimą, prieš tolimą kelionę, sunkesnę operaciją, meldžiant palaimingos mirties; kad būtų geras derlius, kad sveiki augtų gyvuliai; už visą giminę, miesto, gyvenvietės ar kaimo gyventojus, už Tėvynę, už taiką …
- padėka – vardinių ar gimtadienio proga, pradedant ar baigiant mokslus bei darbus, priimant Santuokos sakramentą, gimus kūdikiui, švenčiant amžiaus ar santuokos jubiliejus, išvengus nelaimės, pasveikus …
- už mirusius – už namiškius, gimines, draugus, geradarius, kuriems jaučiamės kokia nors prasme skolingi, už parapijoje dirbusius kunigus, už tremtinius, laisvės kovotojus, už artimųjų neturinčius ar užmirštus, už visus skaistykloje esančius; laidotuvių proga, 30-tą dieną po mirties ir kas mėnesį iki pirmųjų metinių, vėlesnių metinių sukakčių proga; po šv. Grigaliaus Didžiojo (540-604 m.) Bažnyčioje atsirado vadinamųjų grigališkų Mišių paprotys, kai už mirusįjį meldžiamasi trisdešimt dienų iš eilės aukojamose Mišiose.